2012 m. spalio 18 d., ketvirtadienis

Namas, koks jis turi būti

Kai 2006 metai nusipirkome sklypą, apie namą nelabai buvome mąstę, tad vizijos, koks jis bus neturėjom.

Prasidėjo informacijos rinkimo maratonas.

Labai greitai apsisprendėm bus vieno aukšto. Pagrindinis argumentas - nenorime laiptų. Teko kažkiek pagyventi dviaukščiame name ir pastovus vaikų ganymas, bei lakstymas laiptais ką nors užmiršus miegamajame visiškai nežavi. Be to laiptų įrengimas būna gana nemažas galvos skausmas statybos metu.

Dar vienas dalykas dėl kurio apsisprendėm, jog tai bus dvibutis namas. Kartu įsikurs ir mano tėvai.
Sprendimas priimtas dėl kelių priežasčių:
  • Mano tėvai visą laiką svajojo apie gyvenimą name, bet deja nesigavo to pasiekti, o visą savo laiką jie skyrė mums kol buvom mokykloj, universitete ir netgi vėliau įsirengiant butą. Tad tai kaip ir atsidėkojimo žestas. Atskirų namų deja mes finansiškai neišgalėtume pastatyti,
  • Tėvai nejaunėja ir negali žinoti kaip susiklostys likimas ir ar neteks prižiūrėti senatvėje, o gyventi vienoje erdvėje(bute, name) su senyvu žmogumi būna ganėtinai varginantis dalykas.
  • Realizavus dabar turimus tėvų butą bei kitus nekilnojamus turtus, būtų stipri paspirtis namui.
  • Namo išplanavimui iškėlėme vieną esminę užduotį - tėvų ir mūsų terasos neturi būti tiesiogiai matomos, t.y. kad sėdėdami savo terasose mes nematytume vieni kitų. Čia iš patirties, kad ten kur būna skirtingų kartų žmonės retkarčiais kyla kivirčai, tad namas turi būti taip suplanuotas, kad būtų galimybė kurį laiką gyventi viens su kitais nesimatant.

Žemės paskirties keitimo niuansai

 Iš pradžių norėjau detaliai aprašyti visa procesą bei su kokiais niuansais mes susidūrėme, bet vėliau pagailėjau jūsų laiko ir nutariau surašyti esminius punktus, kurie mums buvo aktualūs.

Taigi, mes turėjome tikslą iš žemės ūkio paskirties pakeisti į namų valdos paskirtį turintį sklypą. Tiesa mes nebuvo savininkai savo sklypuko, o vieni iš 8 1 ha žemės sklypo bendrasavininkų.

  • Sklypo paskirtį galima keisti jeigu yra patvirtintas bendras rajono/miesto planas. Nežinau ar tai dar vis aktualu, bet Vilniaus rajono teritorijos bendrasis planas planas buvo patvirtintas tik 2009-09-30, o iki to laiko buvo sustabdyti visi paskirties keitimo prašymai.
  • Sklypų atsidalinimo procesas truko apie 1,5  metu (nenaudojant skatinimo priemonių) ir svarbiausia, jei šio proceso metu pasikeistų nors vienas bendrasavininkas, visą procesą reikės pradėti iš pradžių. Šalia mūsų esančio didesnio sklypo bendrasavininkai 3 kartus kartojo šį procesą, kol galiausiai spjovė ir nutarė atsiskyrimą daryti kartu su žemės paskirties keitimu.
    Mes atsidalinimą darėme atskirai nuo žemės paskirties keitimo, nes tai vyko iki 2009-09-30, kai niekam nebuvo keičiama paskirtis. Tad, kad laiko nešvaistyti veltui, atsiskyrėme į atskirus sklypukus.
  • Darant sklypų atidalinimą atskirai nuo paskirties keitimo(detaliojo plano) turi vieną paslėptą pavojų. Darant atidalinimą sklypai būną šiek tiek pastumdomi, kad tilptų visi reikiami privažiavimai, suformuojami servitutai. Bet šio proceso metu nėra numatomos kelio apsaugos zonos, kurios atsiranda darant detalųjį planą ir tada gaunasi, kad sklypai masyvo viduje lieka nepaliesti, o išoriniai gauna  kelio apsaugos zonas ir jų sklypai sumažėja. O juk sklypai jau atidalinti ir perstumdyti nesigaus.
  • Išsiaiškinti ar nėra sklypuose melioracijos. Jeigu ji yra reikia tiksliai išsiaiškinti(kasinėjant) kurioje vietoje. Jeigu rasite, tai vietai uždės apsaugos zona 5m, jeigu neieškosite uždės 30m apsaugos zona.
Paskirties keitimo procesas dar nebaigtas, tad jei dar kas iškils, papildysiu.

2012 m. spalio 16 d., antradienis

Nuo ko viskas prasidėjo

 Buvo 2006 metai, kai nekilnojamas turtas aplinkui brango ir tam pabaigos nesimatė. O čia dar iš draugo sulaukiau pasiūlymą įsigyti žemės ūkio paskirties sklypuką šalimais, kur jis planuoja įsikurti.
Žinių kaip iš žemės ūkio sklypo nukeliauti iki pastatyto namo - praktiškai nebuvo, greičiausiai tai ir lėmė, jog pasirašėme ant šios avantiūros.
Nuvykus į vietą, vaizdas buvo gan neblogas  - šalimais miškas, jokio triukšmo. Žinoma vaizduotėje jau statėmė namą, vaikai žaidė pievelėje ir pan.
Taigi, sumokėjom pinigėlius ir tapome vieni iš 8 bendrasavininkų.